Trinties koeficiento kitimo poveikio kokybei analizė
1. PA//PE kompozitinė plėvelė – nusilupimo stiprumo skirtumas
Kai kurios lanksčių pakuočių įmonės pastebi, kad po kompozito PA//PE silpnas atsiplėšimo stiprumas. Nulupus ant PE plėvelės matosi balta „šerkšną“ primenanti medžiaga, kurią galima nuimti rankomis. Kompozitinę plėvelę tam tikram laikui įdėjus atgal į kaitinimo patalpą arba 80 laipsnių orkaitę, žymiai padidėja lupimo stiprumas. Tačiau paliekant kompozicinę plėvelę kambario temperatūroje dvi dienas palaipsniui mažėja lupimo stiprumas. Tai siejama su slydimo agentų migracija į PE plėvelės paviršių, sudarant ploną, tankų sluoksnį, kuris trukdo lipniam sukibimui tarp PA ir PE. Šis reiškinys pabrėžia, kaip svarbu nelaikyti PE plėvelės su didelio slydimo medžiagomis ilgą laiką.
2. Slydimo agento tarpsluoksnio perkėlimo įtaka kompozicinės jungties stiprumui
Vidinis PA plėvelės paviršius suklijuojamas su PE plėvelės kompoziciniu paviršiumi. Išorinis PA plėvelės paviršius, esant apvijos įtempimui, tvirtai prilimpa prie PE plėvelės terminio sandarinimo paviršiaus. Dėl slydimo medžiagų migracijos į karščio sandarinimo sluoksnio paviršių gali sumažėti nusilupimo stiprumas, sumažėti efektyvių slydimo medžiagų kiekis ant PE plėvelės karščio sandarinimo paviršiaus, todėl padidės trinties koeficientas. Be to, slydimo agento migracija į PA plėvelės paviršių keičia išorinio paviršiaus trinties koeficientą ir sumažina slydimo agentų kiekį ant PE plėvelės karščio sandarinimo paviršiaus.
3. Trinties koeficiento įtaka BOPA plėvelei laminuojant be tirpiklių
Klijų be tirpiklių trinties koeficientas labai skiriasi priklausomai nuo jų tipų ir komponentų. Renkantis laminavimą be tirpiklių, labai svarbu pasirinkti tinkamus klijus, atsižvelgiant į konkrečius trinties koeficiento reikalavimus.
Padidėjęs klijų kiekis ne tik padidina trinties koeficientą, bet ir gali sukelti neigiamą poveikį. Po kompozito trinties koeficientas padidėja apytiksliai 0,1~0,2 dėl slydimo medžiagų sugėrimo ir susidėvėjimo gamybos metu. Todėl labai svarbu kontroliuoti klijų kiekį, nes kiekvienas papildomas gramas kvadratiniam metrui padidina trinties koeficientą maždaug 0,025.
Dėl netinkamo klijų kiekio gali susidaryti netolygi danga, atsirasti baltų dėmių ir sumažėti stiprumas, ypač balto rašalo srityse, todėl gali atsirasti problemų, tokių kaip baltos dėmės ir burbuliukai.
Betirpių klijų tipas ir sudėtis skirtingai veikia trinties koeficientą, kylant kietėjimo temperatūrai. Pavyzdžiui, dėl pagrindinių komponentų, tokių kaip poliesteris ar polieteris, skirtumai, esant aukštesnei kietėjimo temperatūrai, skiriasi trinties koeficientai. Trinties koeficientas didėja didėjant temperatūrai dėl greitesnių adsorbcijos reakcijų tarp klijų ir slydimo medžiagų, todėl kai kurios slydimo priemonės tampa neveiksmingos. Pailginus kietėjimo laiką, taip pat padidėja trinties koeficientas. Laminavimas be tirpiklių paprastai rekomenduoja kietėjimo temperatūrą ne aukštesnę kaip 40 laipsnių.
Apibendrinant galima pasakyti, kad žaliavų, tokių kaip PE ir CPP, trinties koeficientas tiesiogiai veikia kompozicinės plėvelės trinties koeficientą. Norint užtikrinti, kad galutinis produktas turėtų norimą trinties koeficientą, būtina jį kontroliuoti šaltinyje. Laminuojant be tirpiklių, kokybei užtikrinti po laminavimo rekomenduojami gaminiai su BOPA//PE, BOPET//CPP deriniais.





